2009 m. vasario 2 d., pirmadienis

Kartais pagalvoju apie atsitiktinumus

Praeitą savaitę - penktadienį ir šeštadienį - man skambino dvi moterys.
Penktadienis:
Aš: - Klausau.
Moteris: - Labas Vilma.
A. - Laba diena.
M. - Kaip laikaisi, kaip sekėsi sugrįžti?
A. - Tai kad aš niekur nebuvau išvykus. O su kuo aš kalbu?
M. - Nu čia dabar... Čia Vilma?
A. - Taip, mano vardas Vilma. O kas man skambina?
M. - Taigi, čia aš, Gedimino mama.
A. - :/ ?????? Kokio Gedimino? Kokia jo pavardė? (na, gal ir pažįstu Gediminų, bet ne tiek, kad jų mamos man skambintų)
M. - Nu gražiausia... (ir numeta ragelį man nespėjus paaiškinti, kad galbūt blogai surinko numerį).

Šeštadienis. Randu praleistą nežinomą numerį. Bet ne tas, kur skambino penktadienį. Tas tądien dar kokius penkis kartus skambino, bet neturėjau laiko aiškintis, nes darbe buvo košmaras... Tad perskambinu.
Kita moteris: - O labas.
Aš: Laba diena. Radau praleistą skambutį.
K.m.: - A taip. Skambinau. Žiūrėk, Vilma, žinau, kad šiandien važiuosit pro šalį, tai užsukit pas mus.
A.: - O su kuo aš kalbu? (pakankamai šmaikštus klausimas, kai aš pati skambinu tam žmogui).
K.m.: - O tai čia ne Vilma?
A.: - Na, taip, mano toks vardas. Ir man atrodo, čia didelis atsitiktinumas, nes aš niekur nesiruošiu važiuoti.
K.m.: - O tai, nepažįsti manęs?
A.: - Ne, o kas jūs esat?
K.m.: Balsienė.
A.: ????
A.: Na, nepažįstu aš jokios Balsienės. Jūs pasitikrinkit numerį, nes man jau antra diena skambina moterys ir ieško Vilmos, o kas keista, kad aš pati esu tokiu vardu.
K.m.: - A, aišku. Tai atleiskit.
A.: - Tai nieko tokio. Geros dienos.
K.m.: - Viso gero.

Dar juokas be šių skambučių, kad aš jau treti metai dirbu įmonėje UAB ......... - Vilma :))) Kartais tuo pasinaudoju. Daug kas galvoja, kad čia mano asmeninė firmelė :D Tiesiog kūl.
Tie atsitiktinumai...

6 komentarai:

  1. Idomiausia bus jei vėliau dar paskambins mergina ir pasakys "Alio, čia Vilma - manęs niekas neieškojo?" :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. :D o tai būtų jau mano nervinės sistemos išbandymas...

    AtsakytiPanaikinti
  3. Čia linksmai.
    :D
    Panašiai kaip lošimų kauliukų mėtymas.
    Yra tikimybė, kad n kartų iškris koks nors vienas skaičius.
    Kuo ilgiau tas vienas skaičius krenta, tuo baisiau daros...
    Bet vistiek gražu.
    :D

    AtsakytiPanaikinti
  4. iš pradžių pagalvojau, kad man jau visai kukū, kad šiek tiek stogas pavažiavo, nes visokių dalykų įvyko, o pasirodo, ne ten pataikė... :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Bet juk tai būdas susirasti naujų draugų:) pats likimas siunčia:)

    AtsakytiPanaikinti
  6. na taip :) ypač man reikia į draugus Gedimino mamos :D

    AtsakytiPanaikinti