2009 m. kovo 22 d., sekmadienis

"Kino pavasario" dalykai

Vakar negalėjau užeiti į savo internetinius namus, nes antivirusinė šūkavo, kad vienas blogas, esantis mano tinklaraščių sąrašę (čia žemiau po dešinei) turi kažkokį brudą ir kėsinasi mane užkrėsti. Vargais negalais susitvarkiau, bet jau taip nemalonu... Mano asmeninė erdvė ir neleidžia prisijungti :)
Tai vat, o šiandien jau normaliai galėsiu apžvelgti keletą filmų iš Kino pavasario repertuaro, kuriuos pažiūrėjau. Primenu, kad tai tik mano asmeninė nuomonė, asmeninis vertinimas ir visiškai neprofesionalus. Ką jaučiu, tą rašau :)
Penktadienį žiūrėjau Rugpjūčio šventę. Filmas sulaukęs didelio susidomėjimo ir ažiotažo, kad net papildomi seansai rengiami, manęs labai taip nesužavėjo. Gal čia veikia aprašyme figūruojantis niekingas toks žodelytis "antikrizinis"??? Tikėjausi truputį kažko daugiau. Gal buvau per daug humoristiškai nusiteikusi, nes to didelio juoko taip ir nesulaukiau. Bet filmas vertas dėmesio. Parodomi senatviniai marazmai, babyčių skirtingi ir tuo pačiu maištingi charakteriai. Kas man patiko, kad buvo jaučiama tokia tikra itališka dvasia: maisto kultas, vyno ragavimai, "prego prego", "gracia" - visa ta graži italų kalba ir itališkas temperamentas. Vat tas tai patiko. Filmo idėja irgi nebloga. Tiesiog toks gražus, nuotaikingas ir mielas filmas. Pabaiga labai patiko :) Pasirodo, visi pensininkai turi paslėptų pinigų :) Daugiau detalių neišduosiu, nes tai neetiška. O gal kas sumanys filmą pažiūrėti. Sakykim, mano vertinimo skalėj - aš šitam filmui duosiu kokius septynis balus iš dešimties.
Vakar buvau filme Gomorra. Mano nuomone, tai vienas iš geriausių filmų, kuriuos mačiau šiais metais apskritai. Toks tikroviškas, taip dokumentiškai net pagamintas. Italijos mafijos vidaus gyvenimas apžvelgiamas keletu siužetinių linijų. Man labiausiai patiko, aišku, aukštosios mados gamybos aspektai. Labai taikliai parodyta ir atliekų verslo ypatumai, ir narkobiznis... Vaikai filme - viena iš svarbiausių figūrų, aš manau. Taip greitai jie įtraukiami į nusikalstamą veiklą, kad net baugu. Susišaudymai, pinigai, turtas ir tuo pačiu skurdas. Viskas taip kontrastiška... Dar garso takelis labai neeblogas. Šitam filmui galiu duoti net visus dešimt savo balų iš dešimties, nes jis net lūkesčius pranoko...
Šiandien irgi buvau kine :p Žiūrėjau Leo. Man visada patiko skandinaviški filmai... (Skandinavų metalo muzika net savitą skambesį turi... Bet aš dabar ne apie tai :) Leo... Galiu drąsiai pasakyti, kad šitas filmas davė per smegenis... Dar kiek ir būčiau apsiverkus. Psichologiškai sunkus filmas, bet kartu ir pamokantis... Praradus artimą žmogų, o tuo labiau, jei jį užmuša (kaip šiame filme nužudoma Leo - pagrindinio veikėjo - mergina), kiekvienas trokštų keršto tiems, kas taip padarė. Kai dabar pagalvoju, jei man taip nutiktų, kažin kaip ten būtų, ar tik netrokščiau keršto, noro sunaikinti tuos banditus. Deja, filme tie norai virsta realybe. Ir labai su skaudžiomis pasekmėmis. Dar tokį momentėlį išskirčiau, kad be galo sielvartaujančiam žmogui, niekas negali padėti, tik jis pats. Ir man labai būtų įdomu pasiskaityti kokių nors psichologinių studijų, apie tai, kaip tie psichologai galėtų pagelbėti žmogui, nes filme nė velnio tas psichologas nieko nepadėjo... Padrikai taip parašiau, bet tikrai buvo pikta ant to psichologo, kuris tesugebėjo pasakyti pacientui (Leo): "viskas bus gerai, jums reikia lankytis pas mane ir tos blogos mintys apie kerštą yra tik iš sielvarto..." Duh... Stiprus, sunkus, bet labai man patikęs filmas. Dėl vienos logikos klaidos esu priversta duoti šiam filmui devynis balus iš dešimties... Jei kas žiūrėsit, pamatysit, o jei ne - brūkštelkit, paaiškinsiu, nes kaip ir minėjau, nenoriu per daug atskleidinėti filmo detalių.

Dar turiu visokių bilietų prisipirkus, tad kai pažiūrėsiu ką nors, būtinai parašysiu.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą